- nurakti
- 1 nuràkti, nùraka, nùrakė tr. 1. Rod nudurti: Jautis karvę mažneis nū̃rakė KlvrŽ. Mūsų tėtė kiaulę ant karto nùrakia Ps. Nešen (nešk šen) perstekę – nuraksiu lydeką Dr. Neik ten, supykęs gali nuràkti Vad. | refl.: Nesikarstyk ant tvorų – nusiraksì Pg. ║ nudobti (užmušti, nušauti): Ans rakte mažne nurakė vyrą, t. y. nušavo J. Sergėkis, o anie tave nuràks kame nors Skd. Nuràks tokį pasiutėlį kas Krš. Ale vis tiek vieną sykį miške aną nū̃rakė negyvai Kv. Nuràks kai šunį, nusivedę į krūmus, i gana Vdk. Nùrakė kelias šernas – visa laimė Krš. 2. nubrozdinti, nugręsti: Jis nurakė sau nosį, krisdamas ant gruodo rudenį par plikšalą J. Nevaikščiok basas, da koją kur nuraksi Paį. | refl. tr.: Kaip tik pirštus prikišo, tuoj ir nusirakė Žv. Vaikas ir vėl nosį nusìrakė Trgn. ║ nudirti, nulupti: Tas arklys tik bedera skūrai nurakti Skd. ║ nukirsti, nurėžti: Nueik in kapų, atkask duobę i nuràk jam galvą i nurisk galan kojų (ps.) Dkšt. 3. nukasti, nurauti, suvokti (šakniavaisius): Gražiai užūgenus, burokus reikia tik laiku ir nuràkt Slk. Ar jau nùrakėt burokus? Trgn. Jau šalnos, ė dar mūs burokai nenùrakta Švnč. 4. šnek. nukrapštyti, nuvaryti: Ar nelįsi tu nuo pečiaus – aš tave greit nuo jo nuraksiù! Rod. 5. šnek. knyburiuojant ką padirbti: O kumet nuràksi antrą pirštinę? KlvrŽ. Kol ana nùraka vieną pirštinę, pusę metų trunka Vvr. Nū̃raku klumpius ir aš, bet prastus Šts. 6. DŽ, Pjv šnek. apsukti, aplošti: Vyrai kortuodami Stasių taip nùrakė, jog tas plikas išsinešdino Vlkv. Et, jau tylėtum, kvailas buvai, tai ir nùrakė tave! Gs. Nenoris nuràkti savo žmogaus Trk. 7. šnek. pavogti: Vakar kaimyno arklį kažin kas nùrakė Vrb. Turbūt čigonė bus nurãkusi tavo žiedą Gl. \ rakti; atrakti; įrakti; išrakti; nurakti; parakti; perrakti; prarakti; prisirakti; razrakti; surakti; užrakti
Dictionary of the Lithuanian Language.